Bulgarija
|
|
|
Bulgarija žavi ir spalvingu gamto vaizdžiu bei skirtingu reljefu: lygumų plotus keičia kalvotos vietovės bei kalnai, kurių viršūnės atsispindi krištoliniuose kalnų ežeruose. Poilsiautojus į šią šalį vilioja pušynų oras, platūs auksinio smėlio paplūdimai vedantys į Juodąją jūrą, kurios druskingumas dvigubai mažesnis nei Viduržemio jūros. 1997 m. devyniems Bulgarijos kurortams įteikti teikti „Mėlynosios vėliavos“ sertifikatai, liudijantys jūros ir paplūdimių švarumą. Bulgarijos pasididžiavimas - mineraliniai šaltiniai, tad poilsiautojai gali ne tik mėgautis jūros ir saulės teikiamais malonumais, bet ir sustiprinti sveikatą sveikatingumo centruose.
Gydomieji šaltiniai, kaip ir rožės žiedas, tapo šalies simboliu. Svetingi vietiniai gyventojai, malonus aptarnavimas, nuostabi gamta, šilta ir rami jūra – visa tai atrasite Bulgarijoje!
KLIMATAS
Vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį šiaurinėje ir vidurinėje šalies dalyje, o pietuose bei pajūryje – subtropinis. Vasaros čia šiltos ir sausos, o žiemos - šaltos ir snieguotos. Naktimis vidutinė oro temperatūra
siekia apie 16-19 0C.
|
|||
TERITORIJA
Bulgarija – pietryčių Europos valstybė, užimanti 22% Balkanų pusiasalio ploto. Šalis ribojasi su Turkija, Graikija, Makedonija, Serbija, nuo Rumunijos Bulgariją skiria Dunojus, o Juodoji jūra – nuo Rusijos ir Ukrainos. Beveik 2/3 šalies ploto dengia kalvos ir kalnai: Rilos, Balkanų, Pirino, Rodopų, Stara-Planina, Sredna-Gora. Bendras šalies plotas 110 910 kv. km, kur 110 550 kv. km sudaro sausuma, o 360 kv. km teritorijos - vanduo. Aukščiausias šalies ir Balkanų pusiasalio taškas - Rilos kalnagūbriui priklausanti Musalos viršukalnė (2925 m). Ilgiausia Bulgarijos upė – Iskaras (368 km). Pakrantės paplūdimių ilgis siekia 354 km. Bulgarija suskirstyta į 28 sritis (oblasti).
MIESTAI
Valstybės sostinė – Sofija, didžiausias šalies miestas ir vienas didžiausių Balkanų pusiasalio miestų, kur priskaičiuojama per 1 mln. gyventojų. Kiti svarbūs miestai – Plovdiv, Burgas, Ruse, Zlata Zagora, Pleven, Dobrich, Sliven. Didžiausiais kurortinis miestas – Varna (apie 350 tūkst. gyv.).
GYVENTOJAI
Šiandien Bulgarijoje - 7,3 mln. gyventojų, kurių 83,6% - bulgarai. Likusią dalį sudaro tokios etninės grupės, kaip turkai, romai, armėnai, žydai, totoriai, rusai. Vidutinė gyvenimo trukmė: moterų – 74 metai, vyrų – 67 metai. Tankiausiai apgyvendinta Juodosios jūros pakrantė, aukštutinė Trakija, upių slėniai. Miestuose
susikoncentravę 69 % gyventojų.
KALBA
Valstybinė kalba – bulgarų, raštas – kirilica. Bulgarų kalba priklauso slavų kalbinei grupei. Svarbūs užrašai pateikiami ir lotyniškomis raidėmis. Šalyje galima susikalbėti ir rusų, vokiečių, anglų bei prancūzų kalbomis.
RELIGIJA
Daugumą sudaro rytų ortodoksai – 82,6%; 12,2 % - musulmonai 0,6% – katalikai ir kitos mažumos. Bulgarijos Ortodoksų bažnyčia yra autonominė, valdoma patriarcho.
PINIGAI
Nacionalinė Bulgarijos valiuta – Levas (BGN), kurį sudaro 100 stotinkų. 1 BGN prilygsta ~ 1,77 Lt arba 0,51 EUR. Valiutos keitimo kursas gali kisti kasdien. Apyvartoje cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50 ir 100 levų banknotai bei 1, 2, 5, 10, 20, 50 stotinkų monetos. Paprastai palankiausias keitimo kursas būna bankuose. Keičiant pinigus gali būti paprašyta pateikti asmens dokumentą (pasą). Visada reikėtų pasiteirauti, ar keitykloje skaičiuojamas komisinis mokestis. Bankomatai yra visuose bankuose bei didesniuose prekybos centruose. Daugelyje vietų galima atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis (Visa, Visa Electron, Master Card, Maestro, American Express ir kt.).
ARBATPINIGIAI
Kaip ir daugelyje šalių, rekomenduojama arbatpinigių suma yra 5-10% nuo priskaičiuotos sumos. Kai kuriuose restoranuose ir baruose aptarnavimo mokestis būna nurodytas meniu ir automatiškai įtraukiamas į sąskaitą. Rekomenduojama palikti arbatpinigių aptarnaujančiam personalui viešbutyje, vairuotojams ir bagažo nešikams.
PASIENIO/MUITINĖS FORMALUMAI
Lietuvos Respublikos piliečiams viza įvažiavimui į Bulgarijos Respubliką nereikalinga. Į/iš šalies galima įvežti 8 tūkstančius levų. Suma nuo 8001 iki 25 000 levų turi būti deklaruojama, nurodant išlaidų paskirtį.
Nedeklaruojant galima įvežti/išvežti iki 60 gr. aukso arba platinos papuošalų, iki 300 gr. sidabro gaminių. Vienam keliautojui leidžiama įvežti iki 200 vnt. cigarečių, 50 vnt. cigarų, ne daugiau kaip 2 litrus vidutinio stiprumo (iki 22% alk. tūrio) alkoholinių gėrimų arba 1 litrą stipriųjų (virš 22% alk. tūrio) alkoholinių gėrimų. Be specialaus leidimo iš šalies draudžiama išvežti ikonas, archeologines bei meno vertybes, laukinės gamtos florą ir fauną.
DARBO LAIKAS
Valstybinės įstaigos, bankai dirba pirmadieniais - penktadieniais nuo 9 iki 16 val. Dauguma parduotuvių ir restoranų dirba be poilsio dienų, nuo 9 val. iki 23 val. Kai kurie restoranai dirba „iki paskutinio kliento“. Vaistinės dirba nuo 8 val. iki 23 val. Taip pat yra ir visą parą dirbančių vaistinių. Dauguma pašto skyrių dirba pirmadieniais – šeštadieniais nuo 8 iki 17 val., kai kurie skyriai dirba iki 19:30 val.
TRANSPORTAS
Iš miesto į miestą galima vykti autobusu. Didesniuose miestuose visuomeninio transporto bilietai perkami autobusų stotyje arba autobuse. Jų galiojimo terminas gali būti parai, keletui dienų, savaitei, mėnesiui. Nedideliam atstumui įveikti patogi transporto priemonė yra taksi. Geltonos spalvos taksi automobiliuose ant šoninio stiklo turi būti užklijuotas kainininkas. Važiavimo kaina svyruoja, priklausomai nuo paros laiko ir savaitės dienos (1km ~ 0,6 BGN). Minimalus važiavimo tarifas – 5 BGN (~ 9 Lt). Tačiau kurortinėse zonose vairuotojai ne visada paiso skaitliukų parodymų, arba neturi jų įsirengę, todėl kainą suderėti reikėtų iš anksto (~1 BGN/km). Patogiausia ir pigiausia susisiekimo forma tarp kurortinių miestelių yra maršrutinis autobusas, pvz. kelionė iš Albenos į Auksinių kopų kurortą kainuoja ~ 4 EUR. Kurortiniuose miesteliuose nuo viešbučių iki kurorto centrų kursuoja mini traukiniai (nepriklausomai nuo atstumo ~2 BGN), velorikšos ir fajetonai – ekologiškai švarus kurorto transportas.
Kurortuose nuomojami automobiliai (nuo 30 EUR/parai). Automobilį išsinuomoti gali asmenys, sulaukę 21 metų ir turintys tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.
TELEFONAS
Kaip ir daugelyje šalių, pigiau skambinti iš pašte ar gatvėje esančių telefonų automatų, naudojant telefono korteles. Kortelės būna įvairių nominalų – nuo 5 iki 400 BGN. Skambinant į Lietuvą, minutės kaina – apie 1,8 BGN. Kortelę galima įsigyti spaudos kioskuose, pašte, kai kuriuose viešbučiuose. Skambinant į Lietuvą, renkamas tarptautinis kodas 00 370 + miesto kodas + telefono numeris. Skambinant į Bulgariją reikia rinkti: 00 359 + miesto kodas + telefono numeris.
ELEKTRA
Elektros įtampa - 220 voltų. Viešbučiuose įmontuoti europinio standarto kištukai (kai kurie su įžeminimu).
PREKYBA/SUVENYRAI
Tradiciniai pirkiniai - siuvinėti drabužiai, kilimėliai, kvepalai iš Rožių slėnio, kremai, kurių sudėtyje yra rožių aliejaus, įvairūs odos, sidabro, medžio, metalo bei molio dirbiniai, bulgariškas vynas.
Bulgarija – pietryčių Europos valstybė, užimanti 22% Balkanų pusiasalio ploto. Šalis ribojasi su Turkija, Graikija, Makedonija, Serbija, nuo Rumunijos Bulgariją skiria Dunojus, o Juodoji jūra – nuo Rusijos ir Ukrainos. Beveik 2/3 šalies ploto dengia kalvos ir kalnai: Rilos, Balkanų, Pirino, Rodopų, Stara-Planina, Sredna-Gora. Bendras šalies plotas 110 910 kv. km, kur 110 550 kv. km sudaro sausuma, o 360 kv. km teritorijos - vanduo. Aukščiausias šalies ir Balkanų pusiasalio taškas - Rilos kalnagūbriui priklausanti Musalos viršukalnė (2925 m). Ilgiausia Bulgarijos upė – Iskaras (368 km). Pakrantės paplūdimių ilgis siekia 354 km. Bulgarija suskirstyta į 28 sritis (oblasti).
MIESTAI
Valstybės sostinė – Sofija, didžiausias šalies miestas ir vienas didžiausių Balkanų pusiasalio miestų, kur priskaičiuojama per 1 mln. gyventojų. Kiti svarbūs miestai – Plovdiv, Burgas, Ruse, Zlata Zagora, Pleven, Dobrich, Sliven. Didžiausiais kurortinis miestas – Varna (apie 350 tūkst. gyv.).
GYVENTOJAI
Šiandien Bulgarijoje - 7,3 mln. gyventojų, kurių 83,6% - bulgarai. Likusią dalį sudaro tokios etninės grupės, kaip turkai, romai, armėnai, žydai, totoriai, rusai. Vidutinė gyvenimo trukmė: moterų – 74 metai, vyrų – 67 metai. Tankiausiai apgyvendinta Juodosios jūros pakrantė, aukštutinė Trakija, upių slėniai. Miestuose
susikoncentravę 69 % gyventojų.
KALBA
Valstybinė kalba – bulgarų, raštas – kirilica. Bulgarų kalba priklauso slavų kalbinei grupei. Svarbūs užrašai pateikiami ir lotyniškomis raidėmis. Šalyje galima susikalbėti ir rusų, vokiečių, anglų bei prancūzų kalbomis.
RELIGIJA
Daugumą sudaro rytų ortodoksai – 82,6%; 12,2 % - musulmonai 0,6% – katalikai ir kitos mažumos. Bulgarijos Ortodoksų bažnyčia yra autonominė, valdoma patriarcho.
PINIGAI
Nacionalinė Bulgarijos valiuta – Levas (BGN), kurį sudaro 100 stotinkų. 1 BGN prilygsta ~ 1,77 Lt arba 0,51 EUR. Valiutos keitimo kursas gali kisti kasdien. Apyvartoje cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50 ir 100 levų banknotai bei 1, 2, 5, 10, 20, 50 stotinkų monetos. Paprastai palankiausias keitimo kursas būna bankuose. Keičiant pinigus gali būti paprašyta pateikti asmens dokumentą (pasą). Visada reikėtų pasiteirauti, ar keitykloje skaičiuojamas komisinis mokestis. Bankomatai yra visuose bankuose bei didesniuose prekybos centruose. Daugelyje vietų galima atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis (Visa, Visa Electron, Master Card, Maestro, American Express ir kt.).
ARBATPINIGIAI
Kaip ir daugelyje šalių, rekomenduojama arbatpinigių suma yra 5-10% nuo priskaičiuotos sumos. Kai kuriuose restoranuose ir baruose aptarnavimo mokestis būna nurodytas meniu ir automatiškai įtraukiamas į sąskaitą. Rekomenduojama palikti arbatpinigių aptarnaujančiam personalui viešbutyje, vairuotojams ir bagažo nešikams.
PASIENIO/MUITINĖS FORMALUMAI
Lietuvos Respublikos piliečiams viza įvažiavimui į Bulgarijos Respubliką nereikalinga. Į/iš šalies galima įvežti 8 tūkstančius levų. Suma nuo 8001 iki 25 000 levų turi būti deklaruojama, nurodant išlaidų paskirtį.
Nedeklaruojant galima įvežti/išvežti iki 60 gr. aukso arba platinos papuošalų, iki 300 gr. sidabro gaminių. Vienam keliautojui leidžiama įvežti iki 200 vnt. cigarečių, 50 vnt. cigarų, ne daugiau kaip 2 litrus vidutinio stiprumo (iki 22% alk. tūrio) alkoholinių gėrimų arba 1 litrą stipriųjų (virš 22% alk. tūrio) alkoholinių gėrimų. Be specialaus leidimo iš šalies draudžiama išvežti ikonas, archeologines bei meno vertybes, laukinės gamtos florą ir fauną.
DARBO LAIKAS
Valstybinės įstaigos, bankai dirba pirmadieniais - penktadieniais nuo 9 iki 16 val. Dauguma parduotuvių ir restoranų dirba be poilsio dienų, nuo 9 val. iki 23 val. Kai kurie restoranai dirba „iki paskutinio kliento“. Vaistinės dirba nuo 8 val. iki 23 val. Taip pat yra ir visą parą dirbančių vaistinių. Dauguma pašto skyrių dirba pirmadieniais – šeštadieniais nuo 8 iki 17 val., kai kurie skyriai dirba iki 19:30 val.
TRANSPORTAS
Iš miesto į miestą galima vykti autobusu. Didesniuose miestuose visuomeninio transporto bilietai perkami autobusų stotyje arba autobuse. Jų galiojimo terminas gali būti parai, keletui dienų, savaitei, mėnesiui. Nedideliam atstumui įveikti patogi transporto priemonė yra taksi. Geltonos spalvos taksi automobiliuose ant šoninio stiklo turi būti užklijuotas kainininkas. Važiavimo kaina svyruoja, priklausomai nuo paros laiko ir savaitės dienos (1km ~ 0,6 BGN). Minimalus važiavimo tarifas – 5 BGN (~ 9 Lt). Tačiau kurortinėse zonose vairuotojai ne visada paiso skaitliukų parodymų, arba neturi jų įsirengę, todėl kainą suderėti reikėtų iš anksto (~1 BGN/km). Patogiausia ir pigiausia susisiekimo forma tarp kurortinių miestelių yra maršrutinis autobusas, pvz. kelionė iš Albenos į Auksinių kopų kurortą kainuoja ~ 4 EUR. Kurortiniuose miesteliuose nuo viešbučių iki kurorto centrų kursuoja mini traukiniai (nepriklausomai nuo atstumo ~2 BGN), velorikšos ir fajetonai – ekologiškai švarus kurorto transportas.
Kurortuose nuomojami automobiliai (nuo 30 EUR/parai). Automobilį išsinuomoti gali asmenys, sulaukę 21 metų ir turintys tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.
TELEFONAS
Kaip ir daugelyje šalių, pigiau skambinti iš pašte ar gatvėje esančių telefonų automatų, naudojant telefono korteles. Kortelės būna įvairių nominalų – nuo 5 iki 400 BGN. Skambinant į Lietuvą, minutės kaina – apie 1,8 BGN. Kortelę galima įsigyti spaudos kioskuose, pašte, kai kuriuose viešbučiuose. Skambinant į Lietuvą, renkamas tarptautinis kodas 00 370 + miesto kodas + telefono numeris. Skambinant į Bulgariją reikia rinkti: 00 359 + miesto kodas + telefono numeris.
ELEKTRA
Elektros įtampa - 220 voltų. Viešbučiuose įmontuoti europinio standarto kištukai (kai kurie su įžeminimu).
PREKYBA/SUVENYRAI
Tradiciniai pirkiniai - siuvinėti drabužiai, kilimėliai, kvepalai iš Rožių slėnio, kremai, kurių sudėtyje yra rožių aliejaus, įvairūs odos, sidabro, medžio, metalo bei molio dirbiniai, bulgariškas vynas.
PATARIMAI
SAULĖ /VANDUO
Nerekomenduojama būti saulėje vidudienį, saulė šiuo metu itin kaitri. Geriausia kaitintis ryte iki 11 val. ir popietę nuo 16 val. Dėl didelio saulės aktyvumo, rekomenduojama naudoti aukšto koeficiento apsaugos
nuo saulės kremą. Paplūdimiai Bulgarijoje – puikūs, smėlis minkštas ir švarus. Liepos – rugpjūčio mėnesiais pakrantėse gali pasitaikyti medūzų, tačiau jos nepavojingos, galima drąsiai maudytis. Poilsiautojams nuomojami gultai su čiužiniais ir skėčiai (kai kurių viešbučių paplūdimiai šią paslaugą teikia nemokamai). Paplūdimio rankšluosčiais aprūpina dauguma 4*- 5* viešbučių (rankšluosčiai išduodami palikus užstatą), tačiau vykstant į žemesnės kategorijos viešbutį, paplūdimio rankšluostį patartina pasiimti su savimi.
MAISTAS /GĖRIMAI
Bulgarai yra sukaupę slavų, turkų, graikų kulinarinę patirtį, todėl šalies svečiams gali pasiūlyti itin turtingą meniu. Pirmenybė teikiama daržovėms, kurios yra pagardinamos įvairiausiais prieskoniais. Maistas dažniausiai pateikiamas moliniuose induose. Ypač didelė salotų įvairovė, populiarios ir tirštos sriubos (tarator – šalta rūgpienio sriuba su agurkais, sviestu ir prieskoniais). Mėsa – daugelio patiekalų pagrindas, tokių kaip giuvec (mėsos patiekalas, paruoštas su daržovėmis ir rūgpieniu), musaka (malta mėsa su bulvėmis, kiaušiniais ir baklažanais), banica (sluoksniuota tešla, įdaryta brinza ir mėsa), lukanka (rūkyta dešra, dažniausiai vartojama kaip užkandis) ir kt. Daug patiekalų su sūriu: šopska (salotos su bulgarišku avies arba karvės pieno sūriu brinza), kaškaval (geltonoji brinza) ir kt.
Bulgarija garsėja ir savo vynais, kurių žinomiausi yra: „Sophia Merlot“, Sophia Cabernet Sauvignon”, “Sophia Muscat Melnik”, “Rosenthaler Kadarka”, „Monastirsko Szuszukane“.
Tradicinis Bulgarijos aperityvas – rakija Tai iš vaisių gaminamas stiprus alkoholinis gėrimas. Populiariausios rakijos rūšys: „Grozdova“ (iš vynuogių) ir „Slyvovica“ (iš slyvų). Verta paragauti ir – anyžinės degtinės Mastika, gaminamos iš kviečių ir anyžių aliejaus. Ne mažiau populiarus ir rožių medaus bei žiedlapių džemas. Nerekomenduojama valgyti neplautų vaisių. Nerekomenduojama gerti vandens iš čiaupo, nes vanduo yra stipriai chloruotas. Mineralinio vandens galima nusipirkti kiekviename bare, restorane ar parduotuvėje.
APRANGA
Vasaros metu rekomenduojama vežtis lengvus medvilninius drabužius bei patogią avalynę. Kalnuose vakare oro temperatūra būna keliais laipsniais vėsesnė nei pajūrio kurortuose.
Lankantis vienuolynuose, bažnyčiose ir mečetėse rekomenduojama dengti galvas skarele, nedėvėti itin atvirų drabužių. Nederėtų eiti vakarieniauti į aukštesnės klasės viešbučių restoranus, vilkint paplūdimio aprangą. Kai kuriuose viešbučiuose svečiai be deramos aprangos į restoraną tiesiog neįleidžiami.
SAUGUMAS
Bulgarijoje rūpinamasi svečių saugumu, tačiau kaip ir daugelyje šalių, kur yra spūstys žmonių, pasitaiko smulkių vagysčių, todėl reikėtų neprarasti budrumo. Pinigus, dokumentus bei kitus vertingus daiktus, rekomenduojama palikti viešbučio seife (kambaryje ar registratūroje), nes įprastai viešbučio administracija neatsako už kambaryje paliktus daiktus.
NAUDINGA ŽINOTI
Artimiausia Lietuvos Respublikos
ambasada - Graikijoje:
49, Vasilissis, Sofias Ave.
GR - 10676, Athens, Greece.
Tel.: +30 210 7294356, +30 210 7294356, +30 210 729 4357 , +30 210 729 4357
SAULĖ /VANDUO
Nerekomenduojama būti saulėje vidudienį, saulė šiuo metu itin kaitri. Geriausia kaitintis ryte iki 11 val. ir popietę nuo 16 val. Dėl didelio saulės aktyvumo, rekomenduojama naudoti aukšto koeficiento apsaugos
nuo saulės kremą. Paplūdimiai Bulgarijoje – puikūs, smėlis minkštas ir švarus. Liepos – rugpjūčio mėnesiais pakrantėse gali pasitaikyti medūzų, tačiau jos nepavojingos, galima drąsiai maudytis. Poilsiautojams nuomojami gultai su čiužiniais ir skėčiai (kai kurių viešbučių paplūdimiai šią paslaugą teikia nemokamai). Paplūdimio rankšluosčiais aprūpina dauguma 4*- 5* viešbučių (rankšluosčiai išduodami palikus užstatą), tačiau vykstant į žemesnės kategorijos viešbutį, paplūdimio rankšluostį patartina pasiimti su savimi.
MAISTAS /GĖRIMAI
Bulgarai yra sukaupę slavų, turkų, graikų kulinarinę patirtį, todėl šalies svečiams gali pasiūlyti itin turtingą meniu. Pirmenybė teikiama daržovėms, kurios yra pagardinamos įvairiausiais prieskoniais. Maistas dažniausiai pateikiamas moliniuose induose. Ypač didelė salotų įvairovė, populiarios ir tirštos sriubos (tarator – šalta rūgpienio sriuba su agurkais, sviestu ir prieskoniais). Mėsa – daugelio patiekalų pagrindas, tokių kaip giuvec (mėsos patiekalas, paruoštas su daržovėmis ir rūgpieniu), musaka (malta mėsa su bulvėmis, kiaušiniais ir baklažanais), banica (sluoksniuota tešla, įdaryta brinza ir mėsa), lukanka (rūkyta dešra, dažniausiai vartojama kaip užkandis) ir kt. Daug patiekalų su sūriu: šopska (salotos su bulgarišku avies arba karvės pieno sūriu brinza), kaškaval (geltonoji brinza) ir kt.
Bulgarija garsėja ir savo vynais, kurių žinomiausi yra: „Sophia Merlot“, Sophia Cabernet Sauvignon”, “Sophia Muscat Melnik”, “Rosenthaler Kadarka”, „Monastirsko Szuszukane“.
Tradicinis Bulgarijos aperityvas – rakija Tai iš vaisių gaminamas stiprus alkoholinis gėrimas. Populiariausios rakijos rūšys: „Grozdova“ (iš vynuogių) ir „Slyvovica“ (iš slyvų). Verta paragauti ir – anyžinės degtinės Mastika, gaminamos iš kviečių ir anyžių aliejaus. Ne mažiau populiarus ir rožių medaus bei žiedlapių džemas. Nerekomenduojama valgyti neplautų vaisių. Nerekomenduojama gerti vandens iš čiaupo, nes vanduo yra stipriai chloruotas. Mineralinio vandens galima nusipirkti kiekviename bare, restorane ar parduotuvėje.
APRANGA
Vasaros metu rekomenduojama vežtis lengvus medvilninius drabužius bei patogią avalynę. Kalnuose vakare oro temperatūra būna keliais laipsniais vėsesnė nei pajūrio kurortuose.
Lankantis vienuolynuose, bažnyčiose ir mečetėse rekomenduojama dengti galvas skarele, nedėvėti itin atvirų drabužių. Nederėtų eiti vakarieniauti į aukštesnės klasės viešbučių restoranus, vilkint paplūdimio aprangą. Kai kuriuose viešbučiuose svečiai be deramos aprangos į restoraną tiesiog neįleidžiami.
SAUGUMAS
Bulgarijoje rūpinamasi svečių saugumu, tačiau kaip ir daugelyje šalių, kur yra spūstys žmonių, pasitaiko smulkių vagysčių, todėl reikėtų neprarasti budrumo. Pinigus, dokumentus bei kitus vertingus daiktus, rekomenduojama palikti viešbučio seife (kambaryje ar registratūroje), nes įprastai viešbučio administracija neatsako už kambaryje paliktus daiktus.
NAUDINGA ŽINOTI
Artimiausia Lietuvos Respublikos
ambasada - Graikijoje:
49, Vasilissis, Sofias Ave.
GR - 10676, Athens, Greece.
Tel.: +30 210 7294356, +30 210 7294356, +30 210 729 4357 , +30 210 729 4357
AUKSINĖS KOPOS
Auksinės kopos (bulg. Zlatni piasaci) – Bulgarijos pakrantės kurortas, įsikūręs 18 km į šiaurę nuo Varnos miesto vaizdingoje Juodosios jūros įlankoje ir susilieja su „Šv. Konstantinų ir Elena“ ir „Riviera“ kurortais. Jo teritorija užima 177 hektarų ploto, o pajūrio zona tęsiasi 3,5 km, kurios plotis vietomis siekia 100 m. Nuo Varnos miesto ir Varnuos oro uosto iki Auksinių kopų kurorto veža keleivinis autobusas, kartu kursuoja ir maršrutiniai taksi.
Unikalus Auksinių kopų teritorijos parkas, kuriame gausu plačialapių medžių ir lijanų augmenijos. Parko didžioji dalis lieka nepaveikta civilizacijos. Jos formavimuisi tūrėjo įtakos švelnus jūrinis-kontinentinis klimatas, lengvas jūros brizas. Skaidri ir švari jūra, smulkaus geltono smėlio paplūdimiai, smėlėtas jūros dugnas be staigių nusileidimų, tai kuo pasižymi Auksinių kopų pakrantė. Ekologiškai švarus kurortas gavo tarptautinės Mėlynosios vėliavos apdovanojimą.
Klimatas čia jūrinis kontinentinis. Vasara vidutinė oro temperatūra: +27°C, o vandens: +24°C. Saulėtos dienos tęsiasi nuo gegužės iki spalio. Švelnaus brizo dėka nesijaučia saulės kaitrumo, tuo pačiu nėra smarkių temperatūros amplitudų.
Palei pakrantės ruožą yra išsibasrstę apie 70 viešbučių, 14 iš jų yra 4 žvaigždžių, o dydžioji dauguma - 3 žvaigždžių kategorijos. Čia rasite daugybę restoranų, tavernų, barų, jaukių kavinių ir bulgariškos virtuvės užeigų. Poilsiautojams siūlomos įvairios vandens sporto pramogos - jachtos, vandens slidės, vandens dviračiai, valtys, kateriai, vandens bananai, atviri mineralinio vandens baseinai, kartu ir lauko teniso aikštės, krepšinio ir rankinio aikštelės, kėglių salės, žirgynas. Ramios jūros vandenys su maža druskų koncentracija ypač palankios nardymui. Pakrantės vandenyse nėra pavojingos žmonėms faunos bei jūrinių gyvūnų, todėl čia gali ramiai maudytis kaip vaikai taip ir suaugę. Kurortas žymus ir savo mineralinias šaltiniais, sveikatingumo centrais, kuriuose siūlomos įvairios sveikatos reabilitacijos procedūros.
Auksinių kopų kurortas ypač pamėgtas jaunimo. Jis laikomas judriausiu kurortu šioje Juodosios jūros pakrantėje. Poilsiautojams siūloma daugybė pramogų: kazino, varjetė, naktinių klubų, diskotekų, parduotuvių. Kurorte gausu įvairių kultūrinių programų: retro automobilių varžybos, renkami „Auksinių kopų ponia ir ponas“, žymus tarptautinių klasikinių ir sportinių šokių konkursas ir kt.
Galima aplankyti netoli ęsantį „Aladža vienuolyną“ žymų savo įdomia bei turtinga istorija. Mūsų dienomis išlikę nemažai freskų ir ikonų, bet nepakartojamą įspūdį palieka vietų, kur rengiamos apeigos bei vienuolių cėlių lankymas. Vienuolynas paskelbtas kūlturiniu paveldu ir yra saugomas valstybės.
Unikalus Auksinių kopų teritorijos parkas, kuriame gausu plačialapių medžių ir lijanų augmenijos. Parko didžioji dalis lieka nepaveikta civilizacijos. Jos formavimuisi tūrėjo įtakos švelnus jūrinis-kontinentinis klimatas, lengvas jūros brizas. Skaidri ir švari jūra, smulkaus geltono smėlio paplūdimiai, smėlėtas jūros dugnas be staigių nusileidimų, tai kuo pasižymi Auksinių kopų pakrantė. Ekologiškai švarus kurortas gavo tarptautinės Mėlynosios vėliavos apdovanojimą.
Klimatas čia jūrinis kontinentinis. Vasara vidutinė oro temperatūra: +27°C, o vandens: +24°C. Saulėtos dienos tęsiasi nuo gegužės iki spalio. Švelnaus brizo dėka nesijaučia saulės kaitrumo, tuo pačiu nėra smarkių temperatūros amplitudų.
Palei pakrantės ruožą yra išsibasrstę apie 70 viešbučių, 14 iš jų yra 4 žvaigždžių, o dydžioji dauguma - 3 žvaigždžių kategorijos. Čia rasite daugybę restoranų, tavernų, barų, jaukių kavinių ir bulgariškos virtuvės užeigų. Poilsiautojams siūlomos įvairios vandens sporto pramogos - jachtos, vandens slidės, vandens dviračiai, valtys, kateriai, vandens bananai, atviri mineralinio vandens baseinai, kartu ir lauko teniso aikštės, krepšinio ir rankinio aikštelės, kėglių salės, žirgynas. Ramios jūros vandenys su maža druskų koncentracija ypač palankios nardymui. Pakrantės vandenyse nėra pavojingos žmonėms faunos bei jūrinių gyvūnų, todėl čia gali ramiai maudytis kaip vaikai taip ir suaugę. Kurortas žymus ir savo mineralinias šaltiniais, sveikatingumo centrais, kuriuose siūlomos įvairios sveikatos reabilitacijos procedūros.
Auksinių kopų kurortas ypač pamėgtas jaunimo. Jis laikomas judriausiu kurortu šioje Juodosios jūros pakrantėje. Poilsiautojams siūloma daugybė pramogų: kazino, varjetė, naktinių klubų, diskotekų, parduotuvių. Kurorte gausu įvairių kultūrinių programų: retro automobilių varžybos, renkami „Auksinių kopų ponia ir ponas“, žymus tarptautinių klasikinių ir sportinių šokių konkursas ir kt.
Galima aplankyti netoli ęsantį „Aladža vienuolyną“ žymų savo įdomia bei turtinga istorija. Mūsų dienomis išlikę nemažai freskų ir ikonų, bet nepakartojamą įspūdį palieka vietų, kur rengiamos apeigos bei vienuolių cėlių lankymas. Vienuolynas paskelbtas kūlturiniu paveldu ir yra saugomas valstybės.
SAULĖTAS KRANTAS
Saulėtas krantas (bulg. Slancev Briag) - pietinės Bulgarijos Juodosios jūros kurortas, įsikūręs 35 km. į šiaurę nuo Burgaso miesto ir atitolęs 95 km. nuo Varnos oro uosto. Pajūrio zona driekiasi daugiau negu 8 kilometrus su 150 m pločio auksinio smėlio paplūdimiais, skalaujama švarios jūros vandenimis. Už švarą ir įrengimą kurortas buvo apdovanotas “Fee” (Foundation for environmental Education) organizacijos Mėlynąja vėliava. Jo šiaurinę dalį juosia Stara Planinos (bulg. Stara Palnina) kalnų masyvas, turintis įtakos švelniam klimatui bei gaiviems jūros brizams. Jūra čia rami, be priplūdimių; smėlėtas dugnas ir gaivus oras, tai kuo pasižymi Saulėto kranto kurortas. Nuo gegužės iki spalio čia šviečia saulė. Vasarą vidutinė oro temperatūra apie 27 laipsnius šilumos, o vandens – 24 lapsniai šilumos.
Palei pakrantę, supami parko žalūma, įsikūrė virš 108 viešbučių, vilų, apartamentų kompleksų. Aukštų viešbučių pastatų kaiminystė su jaukomis1-2 aukštų vilomis bei apartamentais, suteikia kurortui gyvibingą architekturinį įvaizdį. Čia gausų ir įvairių pramogų – diskotekų, naktinių klubų, restoranų, tavernų, barų. Kurorte sezono metu nuolat vyksta pramoginiai renginiai, šou programos, o naktinio gyvenimo šurmulys čia tęsiasi iki pat ryto. Visur Jūsų laukia europietiškas aptarnavimo lygis, draugiška aplinka.
Yaptingas dėmesys skiriamas aktyvaus poilsio megėjams. Čia poilsiautojams siūloma išmeginti vandens sporto malonumus: burlaivius, burlentes, vandens slides, greitaeigius katerius, vandens parašiutus, sklandytuvus, kuriuos paivairina ir paplūdimio tinklinis. Gerai įrengtos lauko teniso aikštės, teniso mokykla, žirgynas ir jojimo mokykla, kėglių klubas, mini golfo laukai. Ytin azartišk*us keliautojus laukia kazino. Mažiesiems nuolat rengiamos šventės, įvairūs žaidimai, diskotekos, o maitinimo įstaigos siūlo specialius meniu vaikams. Kurortas rekomenduojams ir žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų. Čia gausų sveikatingumo kompleksų.Taip pat kurorto teritorijoje atydarytas hipotermalinis meneralinio vandens šaltinis, turintis gydomųjų savybių.
Saulėtas krantas pasižymi prieinamomis kainomis. Ji dažniausia renkasi jaunimas, aktyvaus poilsio mėgėjai, šeimos su vaikais. Netoli, 6 km. nuo Saulėtojo kranto vaizdingoje saloje įsikūręs Nesebero miestelis. Įspūdingi miesto panoramos vaizdai. Neseberas - nuo VII a. žvejų kaimelis, su siauromis gatvelėmis, senovinėmis bažnyčiomis, išlikusiomis tvirtovės sienomis. Jo įkūrimo ištakos siekia net VI a. pr. Kristų. Šis unikalus miestas-muziejus įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra vienas iš 8 tam sąrašui priklausančių Bulgarijos perlų.
ALBENA
Albena – vienas jauniausių ir šiuolaikiškiausių Bulgarijos pakrantės kurortų, pradėtas statyti 60-ųjų metų pabaigoje. Kurortas nutolęs apie 40 km nuo Varnos oro uosto ir apie 10 km nuo kurorto Auksinės kopos. Albėnos paplūdimiai yra 7 km ilgio ir yra plačiausi Bulgarijos pakrantėje, jie siekia 150-200 m, todėl čia mažiau tikėtinos žmonių spūstys. Palei pakrantę išsidėščiusi pieščiųjų promenada, skendi žalūmoje. Kurortas pritraukia keliautojus švaria jūra, auksinio smelio paplūdimiais, agmenijos įvairovę bei gaiviu oru. Klimatas - vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį šiaurėje ir viduje, vidutinė oro temperatūra vasara -23-28°C, jūros -23-25°C.
Palei pakrantę ir atokiau, parko zonoje išsidėstė 43 (4-2 žvaigždžių kategorijos) viešbučių kompleksai. Šiuolaikiškai irengti, dauguma jų atnaujinti ir atitinka aukštus europietiškus standartus. Trokštantiems ramaus poilsio, duris atveria prašmatnios vilos ir apartamentai. Gerai išvystita pramogų infrastruktūra. Čia gausų prabangių restoranų, tavernų, barų. Taip pat kurorto teritorijoje yra diskoteka, karaoke klubas.
Kurorte sudarytos puikios sąlygos sporto megėjams. Turėsite galimybę išbandyti įvairias vandens sporto šakas: vandens slides, motociklus, parašiutus, serfingą ir kt. Turistams suteikiama galimybė išmokti nardyti. Papildomos dinamikos vasaros poilsiui suteikia paplūdimio tinklinis, futbolo rungtynės bei aerobika. Kurorto teritorijoje savo paslaugas siūlo golfo bei futbolo aikštynai, žirgų bazė ir jojimo mokykla. Savo laisvalaikį Jūs galite praleisti žaisdamį biljardą arba boulingą, prie žaidimo automatų, ruletės arba varjetė-kazino “Albena”. Vaikus nudžiugins vandens kalneliai, “Luna-parkas”, kartingo mašinėlės, šaudymai iš lanko, mini-golfo aikštelės, pripučiamos pilys ir daug kitų pramogų.
Albenos kurorte kiekvienas atras sau tinkamą poilsį. Kurorto apylinkėse galima aplankyti unikalų pietietiškų augalų draustinį „Baltata“.
Tarp viešbučių ir įvairių kurorto taškų važiuoja mini traukiniai, velorikšos ir fajetonai – ekologiškai švarus kurorto transportas. Albenos kurortas žymus aukštu europietišku aptarnavimo lygiu. Kainos čia aukštesnės, negu kituose Bulgarijos kurortuose.
ŠV. KONSTANTINAS IR ELENA
Šv. Konstantinas ir Elena - tai seniausias šiaurinės Bulgarijos pajūrio dalies kurortas, įkurtas dar 1908 m., kaip balneologijos centras. 10 km atstumu nuo Varnos oro uosto esančią kurortinę zoną supa nuostabus kiparisų ir figmedžių parkas, trykšta daugybė mineralinių šaltinių, ypatingą atmosferą sukuria reljefinis jūros krantas, tyla ir ramybė. Kurorto pavadinimas kildinamas nuo senojo moterų Šv. Konstantino ir Elenos vienuolyno, kuris buvo įkurtas XVIII a. pradžioje. Dabar jo buvimą mena tik išlikusi koplyčia, iki pusės nugrimzdusi į žemę. Plokštė prieš cerkvės altorių dengia šaltinį, iš kurio, pasak legendos, trykšta šventasis vanduo.
Paplūdimiai driekiasi jaukiose smėlėtose įlankose, tarp akmeninių uolų, tikrajame žvejų ir povandeninio nardymo mėgėjų rojuje. Paplūdimiojuosta nėra plati – vidutiniškai 50 – 80 m, bet įrengta puikiai. Visi kurorto viešbučiai išsidėstę aukštoje pakrantėje, o iki paplūdimio yra nusileidimas laiptais. Daugelis viešbučių turi mineralinio vandens baseinus ir SPA centrus. Kurorto infrastruktūra sparčiai vystosi, atsiranda vis naujų viešbučių,restoranų, kavinių, barų ir diskotekų auga aptarnavimo lygis.
Šv. Konstantinas ir Elena – tai jaukus turistinis kampelis, labiau tinkantis ramiam, šeimyniniam poilsiui.
NESEBRAS
Nesebras – įspūdingas senovinis miestas, išaugęs iš nedidelės žvejų gyvenvietės, kuri buvo žinoma jau VII a. Šio miesto istorija skaičiuojama ne šimtmečiais, bet tūkstantmečiais. Žmonių čia gyventa net prieš 3 tūkstančius metų, kaskart archeologai atranda vis naujus senovės kultūrų bei civilizacijų liudijimus. Mieste išlikę įspūdingi uosto ir antikinio miesto sienų griuvėsiai, vartai, siaurutės gatvelės, senoviniai namai su mediniais erkeriais ir išoriniais laiptais, viduramžiškos bažnyčios. Daugelis miesto pastatų yra labai žemi. Tai turkų priespaudos laikotarpio, kuomet nebuvo leista statyti aukštesnių už žirgą su raiteliu pastatų, liudijimas.
Dabartinėje Nesebro teritorijoje klestėjo Trakijos civilizacija, garsėjusi aukštu kultūros lygiu. Iš Trakijos kilo Spartakas bei garsusis graikų dainininkas ir muzikantas Orfėjas.
Nuo 1983 metų Nesebras įtrauktas į UNESCO saugomų paminklų sąrašą.
